Visame pasaulyje žmonių gyvenimo trukmė ilgėja. Šiais laikais dauguma žmonių gali sulaukti daugiau nei 60 metų ar net daugiau. Pagyvenusių žmonių skaičius ir dalis kiekvienoje pasaulio šalyje auga.
Iki 2030 m. vienas iš šešių pasaulio gyventojų bus 60 metų ar vyresnis. Tuo metu 60 metų ir vyresnių gyventojų dalis išaugs nuo vieno milijardo 2020 m. iki 1,4 milijardo. Iki 2050 m. 60 metų ir vyresnių žmonių skaičius padvigubės iki 2,1 milijardo. Tikimasi, kad 80 metų ir vyresnių žmonių skaičius nuo 2020 iki 2050 m. padvigubės ir pasieks 426 milijonus.
Nors gyventojų senėjimas, vadinamas demografiniu senėjimu, prasidėjo dideles pajamas gaunančiose šalyse (pvz., Japonijoje, kur 30 % gyventojų jau yra vyresni nei 60 metų), dabar didžiausius pokyčius patiria mažas ir vidutines pajamas gaunančios šalys. Iki 2050 m. du trečdaliai pasaulio gyventojų, kuriems yra 60 metų ir daugiau, gyvens mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse.
Senėjimo paaiškinimas
Biologiniu lygmeniu senėjimas yra įvairių molekulinių ir ląstelinių pažeidimų kaupimosi laikui bėgant rezultatas. Tai lemia laipsnišką fizinių ir protinių gebėjimų silpnėjimą, ligų rizikos padidėjimą ir galiausiai mirtį. Šie pokyčiai nėra nei linijiniai, nei nuoseklūs ir tik silpnai susiję su žmogaus amžiumi. Vyresnio amžiaus žmonių įvairovė nėra atsitiktinė. Be fiziologinių pokyčių, senėjimas paprastai siejamas su kitais gyvenimo pokyčiais, tokiais kaip išėjimas į pensiją, persikėlimas į tinkamesnį būstą ir draugų bei partnerių mirtis.
Dažnos su senėjimu susijusios sveikatos būklės
Dažnos sveikatos problemos tarp vyresnio amžiaus žmonių yra klausos praradimas, katarakta ir refrakcijos sutrikimai, nugaros ir kaklo skausmai, osteoartritas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, diabetas, depresija ir demencija. Senstant žmonėms yra didesnė tikimybė, kad jie vienu metu patirs kelias ligas.
Kitas senatvės požymis yra kelių sudėtingų sveikatos sutrikimų, dažnai vadinamų geriatrijos sindromais, atsiradimas. Jie paprastai yra daugelio pagrindinių veiksnių, įskaitant silpnumą, šlapimo nelaikymą, kritimus, delyrą ir pragulas, rezultatas.
Sveiką senėjimą įtakojantys veiksniai
Ilgesnė gyvenimo trukmė suteikia galimybių ne tik vyresnio amžiaus žmonėms ir jų šeimoms, bet ir visai visuomenei. Papildomi metai suteikia galimybių užsiimti nauja veikla, pavyzdžiui, tęstiniu mokymusi, naujomis karjeros galimybėmis ar ilgai apleistomis aistromis. Vyresnio amžiaus žmonės taip pat įvairiais būdais prisideda prie šeimų ir bendruomenių. Tačiau šių galimybių ir indėlio realizavimo mastas labai priklauso nuo vieno veiksnio: sveikatos.
Įrodymai rodo, kad fiziškai sveikų asmenų dalis išlieka maždaug pastovi, o tai reiškia, kad prasta sveikata gyvenančių metų skaičius didėja. Jei žmonės galėtų gyventi šiuos papildomus metus geros fizinės sveikatos ir jei jie gyventų palaikančioje aplinkoje, jų gebėjimas daryti tai, ką jie vertina, būtų panašus į jaunesnių žmonių. Jei šiems papildomiems metams daugiausia būdingas silpnėjantis fizinis ir protinis gebėjimas, poveikis vyresnio amžiaus žmonėms ir visuomenei bus neigiamesnis.
Nors kai kurie sveikatos pokyčiai, atsirandantys senatvėje, yra genetiniai, dauguma jų atsiranda dėl individų fizinės ir socialinės aplinkos – įskaitant jų šeimas, kaimynystę ir bendruomenes – bei asmeninių savybių.
Nors kai kurie pagyvenusių žmonių sveikatos pokyčiai yra genetiniai, dauguma jų atsiranda dėl fizinės ir socialinės aplinkos, įskaitant jų šeimą, kaimynystę, bendruomenę ir asmenines savybes, tokias kaip lytis, rasė ar socialinė ir ekonominė padėtis. Aplinka, kurioje žmonės auga, net ir vaisiaus stadijoje, kartu su jų asmeninėmis savybėmis turi ilgalaikį poveikį jų senėjimui.
Fizinė ir socialinė aplinka gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti sveikatą, darydama įtaką kliūtims ar paskatoms, trukdančioms pasinaudoti galimybėmis, priimti sprendimus ir elgtis sveikai. Sveikos gyvensenos palaikymas visą gyvenimą, ypač subalansuota mityba, reguliari fizinė mankšta ir rūkymo metimas, padeda sumažinti neinfekcinių ligų riziką, pagerinti fizinius ir protinius gebėjimus bei atitolinti priklausomybę nuo priežiūros.
Palaikanti fizinė ir socialinė aplinka taip pat leidžia žmonėms atlikti svarbius veiksmus, kurie gali būti sudėtingi dėl mažėjančių gebėjimų. Palaikančios aplinkos pavyzdžiai yra saugių ir prieinamų viešųjų pastatų ir transporto prieinamumas, taip pat pėsčiųjų zonos. Kuriant visuomenės sveikatos strategijas senėjimui, svarbu atsižvelgti ne tik į individualius ir aplinkosauginius metodus, kurie mažina su senėjimu susijusius nuostolius, bet ir į tuos, kurie gali skatinti atsigavimą, prisitaikymą ir socialinį-psichologinį augimą.
Iššūkiai sprendžiant senėjančios populiacijos problemas
Tipiško pagyvenusio žmogaus nėra. Kai kurių 80-mečių fiziniai ir protiniai gebėjimai panašūs į daugelio 30-mečių, o kitų gebėjimai gerokai sumažėja jaunesniame amžiuje. Visapusiškos visuomenės sveikatos intervencijos turi atsižvelgti į platų pagyvenusių žmonių patirties ir poreikių spektrą.
Siekiant spręsti senėjančios populiacijos keliamus iššūkius, visuomenės sveikatos specialistai ir visuomenė turi pripažinti ir mesti iššūkį amžiaus diskriminacijai, parengti politiką, skirtą dabartinėms ir prognozuojamoms tendencijoms spręsti, ir sukurti palankią fizinę bei socialinę aplinką, kuri leistų vyresnio amžiaus žmonėms atlikti svarbius veiksmus, kurie gali būti sudėtingi dėl mažėjančių gebėjimų.
Vienas iš tokių pavyzdžiųpagalbinė fizinė įranga yra tualeto keltuvasTai gali padėti vyresnio amžiaus žmonėms arba riboto judrumo žmonėms susidurti su gėdingomis problemomis einant į tualetą. Kuriant visuomenės sveikatos strategijas senėjimui, svarbu atsižvelgti ne tik į individualius ir aplinkosauginius metodus, kurie mažina su senėjimu susijusius nuostolius, bet ir į tuos, kurie gali skatinti atsigavimą, prisitaikymą ir socialinį bei psichologinį augimą.
PSO atsakymas
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė 2021–2030 metus JT sveiko senėjimo dešimtmečiu ir paragino Pasaulio sveikatos organizaciją vadovauti jo įgyvendinimui. JT sveiko senėjimo dešimtmetis – tai pasaulinis bendradarbiavimas, suburiantis vyriausybes, pilietinę visuomenę, tarptautines organizacijas, specialistus, akademinę bendruomenę, žiniasklaidą ir privatų sektorių, kad šie 10 metų koordinuotų, skatinančių ir bendrų veiksmų siektų skatinti ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą.
Šis dešimtmetis grindžiamas PSO pasauline strategija ir veiksmų planu dėl senėjimo ir sveikatos bei Jungtinių Tautų Madrido tarptautiniu veiksmų planu dėl senėjimo, kuriais remiamas Jungtinių Tautų 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkės ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas.
JT sveiko senėjimo dešimtmečio (2021–2030 m.) programa siekia keturių tikslų:
Keisti su senėjimu susijusį naratyvą ir stereotipus;
Kurti palankią aplinką senėjimui;
Teikti integruotas priežiūros ir pirminės sveikatos priežiūros paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms;
Tobulinti sveiko senėjimo matavimą, stebėseną ir tyrimus.
Įrašo laikas: 2023 m. kovo 13 d.
