Senėjimo tendencijos

Istorijos fonas

Italija laikoma viena iš šalių, kuriose senstanti visuomenė yra labiausiai. Per pastaruosius dešimt metų vidutinis Italijos gyventojų amžius išaugo nuo 43 iki 45,7 metų, vyrų gyvenimo trukmė pasiekė 81 metus, moterų – 85,3 metų, o vyresnių nei 65 metų gyventojų dalis išaugo iki 23,2 %.

Duomenys rodo, kad 2017 m. sausio 1 d. bendras Italijos gyventojų skaičius buvo 60,57 mln., tai yra 86 000 mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, ir devynerius metus iš eilės nuo 2007 m. augimas neigiamas. Naujų gimimų skaičius sumažėjo iki 474 000 2016 m., palyginti su 486 000 ankstesniais metais, o mirčių skaičius sumažėjo iki 608 000 nuo 648 000. 2016 m. į užsienį emigravo daugiau nei 115 000 italų, tai yra 12,6 % daugiau nei 2015 m.

Ataskaitoje pažymėta, kad Italijos gyventojų senėjimo procesas tęsiasi. 2016 m. vyresnių nei 65 metų gyventojų skaičius viršijo 13,5 mln., tai sudarė 22,3 % visų šalies gyventojų, t. y. 0,3 % daugiau nei ankstesniais metais. Tuo pačiu metu vidutinė Italijos vyrų gyvenimo trukmė 2016 m. padidėjo nuo 80,1 metų ankstesniais metais iki 80,6 metų, o moterų – nuo ​​84,6 metų iki 85,1 metų. Be to, vidutinis vaisingų moterų amžius Italijoje 2016 m. padidėjo iki 31,7 metų, o vidutinis vaisingumo rodiklis sumažėjo iki 1,34, palyginti su 1,35 praėjusiais metais.

Remiantis 2019 m. statistika, Italija yra antra pagal senėjimą šalis pasaulyje. Bendras Italijos gyventojų skaičius yra apie 59,5 mln., iš kurių apie 28,6 % yra vyresni nei 60 metų, o 22,4 % – vyresni nei 65 metų. 1 iš 5 Italijos gyventojų yra vyresni nei 65 metų. Vokietija yra trečia pagal senėjimą šalis pasaulyje. Bendras Vokietijos gyventojų skaičius yra apie 83,15 mln., iš kurių vyresni nei 60 metų gyventojai sudaro apie 27,4 %, o vyresni nei 65 metų gyventojai – apie 21,1 %.

Naujausia apklausa

Naujausioje Italijos centrinės statistikos tarnybos paskelbtoje ataskaitoje numatoma, kad 2070 m. Italijos gyventojų skaičius sumažės iki maždaug 47,6 mln., tai yra maždaug 20 % mažiau nei 2020 m. sausio mėn. Vietinė Italijos žiniasklaida sausio 27 d. pranešė, kad 2020 m. sausio mėn. Italijos gyventojų skaičius buvo apie 59,6 mln., o 2030 m. šis skaičius turėtų sumažėti iki maždaug 58 mln., o 2050 m. – iki maždaug 54,1 mln.

Be mažėjančio gyventojų skaičiaus, negalima ignoruoti ir senėjančios Italijos populiacijos. Centrinis statistikos biuras prognozuoja, kad nuo 2020 iki 2050 m. vidutinis italų amžius padidės nuo 45,7 metų iki 50,7 metų; vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių dalis bendroje populiacijoje padidės nuo 23,2 % iki 35 %; jaunesnių nei 14 metų amžiaus žmonių dalis padidės nuo 13 % iki ne daugiau kaip 12 %; darbingo amžiaus gyventojų dalis sumažės nuo 63 % iki 53 %. Italijos gimstamumo lygis daugelį metų buvo žemas tarp Europos šalių. Nuo 2007 m. Italijos gyventojų mirtingumas kasmet viršijo gimstamumą.

Italijos darbo konfederacijos tyrimų institutas teigė, kad senstanti visuomenė turės didelį poveikį šalies darbo rinkai. Per 20 metų Italijos darbingo amžiaus gyventojų nuo 16 iki 63 metų skaičius sumažės 6,8 mln., o nedarbingo amžiaus gyventojų iki 15 metų ir vyresnių nei 64 metų skaičius padidės 3,8 mln.

2021 m. Italijos žiniasklaida pranešė, kad šiuo metu vyresnių nei 65 metų italų yra 1,5 karto daugiau nei jaunesnių nei 14 metų jaunuolių, o iki 2030 m. ši dalis išaugs iki 2,07 karto. Senėjančios visuomenės demografinės struktūros pokyčiai sukėlė rimtų iššūkių Italijos politikai, ekonomikai ir visuomenei.

Senstanti populiacija sukėlė tam tikrų socialinių problemų. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus rinkėjų visuomenės nuomonės polinkis daro įtaką nacionalinei politikai ir keičia Italijos socialines bei ekonomines tendencijas. Be to, italai turi stiprų šeimos jausmą, o rūpinimasis pagyvenusiais žmonėmis laikomas šeimos pareiga. Slaugos namų ir namų priežiūros paslaugų dalis Italijoje nėra didelė, o vyriausybinės agentūros ir visuomenė įsikiša tik tada, kai jų reikia tuščių lizdų vaikams ir vienišiems pagyvenusiems žmonėms. Todėl senstančios populiacijos sveikatos būklė ir kasdienė priežiūra tampa vis svarbesniu klausimu Italijos visuomenėje. Italijos naujienų agentūra ANSA citavo naujausius Italijos sveikatos observatorijos duomenis, rodančius, kad iki 2028 m. Italijoje apie 6,3 mln. pagyvenusių žmonių praras savarankiškumą, o tai sukels rimtų socialinių problemų, tokių kaip nepakankama priežiūra. Tuo pačiu metu pastaraisiais metais Italijoje daugėja pagyvenusių žmonių, kenčiančių nuo depresijos, ir pagyvenusių žmonių, pertvarkančių savo šeimas, skyrybų atvejų.

Gyventojų piramidės – Italijos gyventojų piramidė 2022 m.

IT Italija

2022 m. Italijos gyventojų pasiskirstymas buvo toks:

Bendras gyventojų skaičius	59 119 400	100%
Nepilnamečių populiacija	7 416 450	12,54%
Darbingo amžiaus gyventojai	37.601.842	63,60%
Senyvo amžiaus žmonės	14 101,108	23,85%

2032 m. darbingo amžiaus gyventojų skaičius sudarys mažiau nei 60 % visų gyventojų. Iki 2024 m. vyresnio amžiaus gyventojų skaičius daugiau nei dvigubai viršys paauglių skaičių. Bendras gyventojų skaičius 2014 m. pasiekė aukščiausią tašką – 60 347 844.

2050 m. pagyvenę žmonės sudarys 37,09 % Italijos gyventojų, o gyventojų senėjimo problema yra rimta.] Pasaulio banko pasaulinė statistika

2 pav. [Pasaulio banko pasaulinė statistika]

Istorijos fonas

Vokietija ilgą senėjimo procesą pradėjo XIX amžiaus antroje pusėje. 1930 m. 65 metų ir vyresni gyventojai sudarė 7 % visų gyventojų, o tai rodo, kad Vokietija pirmavo senėjančios visuomenės srityje. Nuo to laiko pagyvenusių žmonių dalis toliau didėjo. Per 45 metus, nuo 1930 iki 1975 m., 65 metų ir vyresnių Vokietijos gyventojų dalis išaugo nuo 7 % iki 14 %.

Vokietijos ekonominė padėtis yra tolerantiškesnė gyventojų senėjimui, todėl jos pensijų draudimo tarifai ir pensijų lygiai yra gana aukšti. Remiantis statistika, įstatymų numatyto pensijų draudimo įmokų tarifas Vokietijoje 1997 ir 1998 m. siekė net 20,3 %. Stipri ekonominė bazė suteikia jai kapitalo išlaikyti dideles pensijų išlaidas. Tačiau gilėjanti gyventojų senėjimo raida ir ilgėjanti gyvenimo trukmė neišvengiamai lems pensininkų skaičiaus ir jų gaunamų metų skaičiaus didėjimą. Net ir esant dabartinei ekonominei situacijai abejotina, ar pavyks išlaikyti pradinį aukštą išmokų lygį. Jei ekonominė padėtis blogės, o didelės socialinės paramos griežtumas apsunkins drastišką pensijų lygio mažinimą, bus sunku joti ant tigro. Vokietija tai žino ir 1999 m. Pensijų reformos įstatyme bandė sumažinti per didelį pensijų lygį, į pensijų skaičiavimo formulę įtraukdama gyventojų skaičiaus raidos koeficientą ir tuo pačiu metu užtikrindama pensijų lygio mažėjimo nuosaikumą, įvedant pensijų aukso lygio garantijos sąlygą 0, kad būtų garantuotas standartinis pensijų lygis.

Naujausia apklausa

2020 m. Vokietijos gyventojų skaičius buvo 83,155 mln., o natūralus augimo tempas buvo -2,5 ‰ – 0,9 procentinio punkto mažiau, palyginti su 1964 m. kūdikių bumo laikotarpiu. 48 metus iš eilės nauja populiacija negalėjo kompensuoti mirtingumo atotrūkio, daugiausia pasikliaudama imigrantais ir antros kartos imigrantais kaip gyventojų skaičiaus augimo šaltiniu. Prognozuojama, kad iki 2060 m. Vokietijos gyventojų skaičius sumažės apie 6 %, palyginti su 2020 m. 2020 m. Vokietijoje mirčių buvo 212 000 daugiau nei gimimų, palyginti su 161 000 2019 m., o natūralaus gyventojų skaičiaus augimo atotrūkis padidėjo. Remiantis Vokietijos federalinės statistikos tarnybos duomenimis, nepaisant to, kad 2020 m. dėl naujos karūnos epidemijos poveikio padidėjo Vokietijos gyventojų mirtingumas, pagyvenusių žmonių skaičius toliau augo. 80 metų ir vyresnių gyventojų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 4,5 % iki 5,9 mln., todėl išaugo pensijų aukso ir sveikatos priežiūros išlaidos.

Remiantis Pasaulio banko duomenimis, nuo 1950 iki 2020 m. 65 metų ir vyresnių gyventojų dalis Vokietijoje išaugo nuo 9,7 % iki 21,9 %, tai yra daugiau nei 16,6 %, 18,2 %, 18,7 % ir 20,8 % Jungtinėse Valstijose, Honkonge, Kinijoje ir Prancūzijoje. Ji užima šeštą vietą pasaulyje ir tikimasi, kad iki 2060 m. pasieks 28,5 %. Kalbant apie vidutinį amžių, remiantis CIA „World Factbook“ duomenimis, vidutinis amžius Vokietijoje 1970–2020 m. išaugo nuo 34,2 metų iki 47,8 metų, tai yra ketvirta vieta pasaulyje, šiek tiek mažesnė nei Japonijos (48,7 metų) ir daug didesnė nei Italijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Valstijų. Kalbant apie senėjimo greitį, Vokietija nusileidžia tik Japonijai ir užima pirmąją vietą tarp Vakarų šalių. Vokietijai prireikė 40 metų, kad pereitų nuo senėjančios populiacijos, kai daugiau nei 7 % gyventojų sudarė 65 metų ir vyresni, prie gilaus senėjimo, kai gyventojų skaičius siekė daugiau nei 14 %, o Jungtinėse Valstijose, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Japonijoje – 65, 126, 46, 24 metų.

Remiantis naujausiais Vokietijos federalinės statistikos tarnybos 2020 m. 27 d. paskelbtais demografiniais duomenimis, 2019 m. pabaigoje Vokietijoje gyveno 17,7 mln. 65 metų ir vyresnių pagyvenusių žmonių, tai sudarė 21,4 % visų gyventojų. Per pastaruosius 20 metų Vokietijos pagyvenusių žmonių skaičius išaugo 36,6 %. 1997 m. pabaigoje Vokietijoje 65 metų ir vyresnių pagyvenusių žmonių buvo 13 mln., tai sudarė 15,8 % visų gyventojų.

Moterys sudarė 56,4 % visų 65 metų ir vyresnių Vokietijos gyventojų, palyginti su 63 % 1997 m. pabaigoje. Tarp ES šalių Vokietija yra šalis, kurioje gyventojų senėjimas yra gana didelis. Vidutinė 65 metų ir vyresnių gyventojų dalis ES sudaro 19,4 % visų gyventojų, tik Italija ir Graikija yra šiek tiek vyresnės už Vokietiją.

Dėl senėjančios visuomenės Vokietijoje labai trūksta slaugos personalo. Remiantis vietinės žiniasklaidos pranešimais, Vokietijoje šiuo metu dirba beveik 1 milijonas slaugos darbuotojų, o slaugos darbas yra per didelis. 2017 m. pabaigoje Vokietijoje priežiūros reikėjo apie 2,9 milijono žmonių, o iki 2030 m. tikimasi, kad priežiūros reikės 4,1 milijono žmonių.

2020 m. liepą Vokietijos vyriausybė paskelbė planus didinti slaugytojų atlyginimus, gerinti darbo sąlygas ir stiprinti slaugytojų mokymus. Sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas taip pat pranešė apie planus įdarbinti daugiau slaugytojų iš užsienio.

2019 m. gruodžio mėn. 4,13 mln. žmonių Vokietijoje reikėjo ilgalaikės priežiūros, kaip apibrėžta Ilgalaikės priežiūros draudimo įstatyme, tai yra 710 000 arba 21 % daugiau, palyginti su 3,41 mln. žmonių, kuriems reikėjo ilgalaikės priežiūros 2017 m. gruodžio mėn.

Kadangi tampa žinoma nauja, platesnė ilgalaikės priežiūros koncepcija ir gilėja bendras senėjimo procesas, žmonių, kuriems reikalinga priežiūra, skaičius kasmet didės. Kalbant apie slaugos personalo, dirbančio su personalu, skaičių, 2017 m. Vokietijoje slaugos namuose dirbo 764 000 slaugos personalo ir 390 000 slaugos personalo, dirbančio namuose, iš viso 1,155 mln., tai yra daug mažiau nei 3,41 mln., kuriems tais metais reikėjo slaugos paslaugų.

Sprendžiant iš sveikatos priežiūros įstaigų ir medicinos centrų pasiskirstymo netoli gyvenamosios vietos, apie 67 % slaugos paslaugų Vokietijoje 2019 m. gyveno šeimos aplinkoje ir jais rūpinosi giminaičiai arba specialistai, teikę ambulatorines paslaugas. Tačiau, remiantis Berlyno demografijos instituto duomenimis, daugiau nei 76 % Vokietijos „kūdikių bumo“ kartos atstovų renkasi ilgiau išlikti savarankiški ir laisvai judėti savo gyvenamojoje vietoje, o ne tiesiog būti prižiūrimi namuose. Tuo pačiu metu 35 % vyresnio amžiaus bendruomenės narių mano, kad vis svarbiau turėti pilną šeimos gydytojo ir medicinos prekių parduotuvę netoli kelio pėsčiomis ar transporto priemonėmis. Ypač rytų Vokietijoje ir kaimo vietovėse medicinos skyrių ir sveikatos centrų pasiskirstymo tankumas yra mažesnis nei 60 % išsivysčiusių vakarų regionų tankumo, o profesionalių slaugos darbuotojų trūkumas senstant taps vis didesnis.

Gyventojų piramidės – Vokietijos gyventojų piramidė 2022 m.

Vokietija

2022 m. Vokietijos gyventojų pasiskirstymas buvo toks:

Iš viso gyventojų	83 426 788	100%
Nepilnametis gyventojų	11.626.786	13,94%
Darbas amžius gyventojų	53 221 159	63,79%
Senyvo amžiaus gyventojų	18 578 843	22,27%

2030 m. darbingo amžiaus gyventojų skaičius sudarys mažiau nei 60 % visų gyventojų. Iki 2033 m. vyresnio amžiaus gyventojų skaičius daugiau nei dvigubai viršys paauglių skaičių. Bendras gyventojų skaičius 2022 m. pasieks 83 426 788 piką.

2050 m. pagyvenę žmonės sudarys 30,43 % Vokietijos gyventojų, o gyventojų senėjimo problema yra rimta. [Pasaulio banko pasaulinė statistika]

2 pav. [Pasaulio banko pasaulinė statistika]

Istorijos fonas

Nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 m. Rusijos gyventojų skaičius dėl daugelio ekonominių ir socialinių priežasčių mažėja. 1993 m. Rusijos gyventojų skaičius buvo 148,6 mln., o 2008 m. sumažėjo iki maždaug 142,8 mln., t. y. sumažėjo beveik 6 mln. Nuo 1992 m. iki 2008 m. bendras Rusijos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 148,5 mln. iki 142,7 mln., t. y. sumažėjo apie 5,8 mln. žmonių.

2013 m. Rusijoje pirmą kartą nuo nepriklausomybės paskelbimo įvyko natūralus gyventojų skaičiaus prieaugis – gimimų buvo 22 900 daugiau nei mirčių. 2015 m. bendras Rusijos gyventojų skaičius išaugo iki 146,3 mln., anksčiau nei planuota, įvykdant „Rusijos Federacijos gyventojų politikos iki 2025 m. koncepcijos“ tikslus ir uždavinius. 2017 m. bendras Rusijos gyventojų skaičius išaugo iki 146,88 mln. – tai antras pagal dydį bendras Rusijos gyventojų skaičius nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.

Tačiau ekonominiai ir socialiniai veiksniai, lėmę Rusijos gyventojų skaičiaus mažėjimą, iš esmės nepagerėjo, o spaudimas mažėti gyventojų skaičiui po trumpo palengvėjimo sugrįžo. Nuo 2018 m. Rusijos gyventojų skaičius vėl pradėjo mažėti, ir šis mažėjimas darėsi vis staigesnis.

Remiantis tarptautine praktika, kai šalies vyresni nei 60 metų gyventojai sudaro 10 % visų gyventojų arba vyresni nei 65 metų vyresni gyventojai pasiekia 7 % visų gyventojų, tai reiškia, kad šalis pradėjo žengti į senstančios visuomenės etapą. „Rusijoje... pagyvenusių žmonių priklausomybės santykis siekia net 34–36 %. Šalių, kuriose pasaulyje pastebima didelė senėjimo tendencija, pagyvenusių žmonių priklausomybės santykis tuo pačiu laikotarpiu yra: Japonijoje – 17,2–24,2 %, Jungtinėje Karalystėje – 24,1–24,3 %, o Vokietijoje – 21,7 %. %～23,7 %, Prancūzijoje – 21,3–24,8 %. Palyginus su tarptautiniu mastu, pagyvenusių žmonių priklausomybės santykis Rusijoje yra labai aukštas, o tai rodo, kad Rusijos gyventojų senėjimo laipsnis yra labai rimtas.“ 2005 m. sausio mėn. duomenimis, Rusijoje vyresni nei 65 metų gyventojai sudarė 17,33 % visų gyventojų, o vyresni nei 65 metų gyventojai – 13,72 % visų gyventojų. Todėl Rusija jau yra tikrai senstanti šalis.

Po nedidelio nuosmukio 2018 ir 2019 m., Rusijos demografinė padėtis 2020-aisiais prasidėjo neįprastai sunkiais metais. Dėl naujosios karūnos epidemijos mirčių skaičius 2020 m., palyginti su 2019 m., išaugo 18 % ir pasiekė apie 2,139 mln., iš kurių apie 104 000 mirčių tiesiogiai sukėlė naujasis karūnos virusas. Tuo pačiu laikotarpiu gimimų skaičius Rusijoje siekė apie 1,437 mln., tai yra 44 600 mažiau nei 2019 m. Mirčių buvo daug daugiau nei gimimų, o natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo didžiausias nuo 2005 m. Epidemija apribojo užsienio imigrantų antplūdį, ir 2020 m. Rusija per užsienio imigraciją papildys tik apie 100 000 žmonių. Natūralaus gyventojų skaičiaus mažėjimo ir staigaus užsienio imigracijos sumažėjimo derinys lėmė, kad 2020 m. Rusijos gyventojų skaičius sumažėjo apie 600 000 – 18 kartų daugiau nei 2019 m. ir daugiausia nuo 2003 m.

2019 m. Rusijos gyventojų, vyresnių nei 65 metų, dalis sudarė 14 %, o 2021 m. pradžioje ji pasiekė 15,5 %. Nors Rusijos senėjimas nėra toks didelis kaip Japonijos ir Europos šalių, jis pasiekė išsivysčiusių šalių, tokių kaip Jungtinės Valstijos, Australija ir Kanada, lygį, o reiškinys „pasensti prieš praturtėjant“ tampa vis ryškesnis. Antra, sena lyčių disbalanso problema lieka neišspręsta. 2021 m. vyrai sudarys 46,3 % Rusijos gyventojų ir 53,7 % moterų, o moterų bus beveik 11 milijonų daugiau nei vyrų.

Naujausia apklausa

Remiantis Rusijos federalinio statistikos biuro duomenimis, 2020 m. pradžioje bendras Rusijos gyventojų skaičius buvo 146,781 mln., iš kurių daugiau nei 32 mln. buvo vyresni nei 60 metų, tai sudarė 21,8 % visų gyventojų.

Remiantis konkrečiais duomenimis, 2020 m. pradžioje Rusijos gyventojų skaičius buvo 146,781 mln., įskaitant 68,097 mln. vyrų ir 78,684 mln. moterų. Pagal konkrečias amžiaus grupes:

1) Yra daugiau nei 18 milijonų vaikų nuo 0 iki 9 metų amžiaus ir daugiau nei 14,7 milijono paauglių nuo 10 iki 19 metų amžiaus;

2) Yra daugiau nei 17,3 mln. jaunų žmonių nuo 20 iki 29 metų amžiaus, 24,4 mln. – 30–39 metų amžiaus ir 20,3 mln. – 40–49 metų amžiaus;

3) Yra 19,8 mln. pensininkų nuo 50 iki 59 metų amžiaus;

4) Yra daugiau nei 32 milijonai žmonių, vyresnių nei 60 metų, tai sudaro 21,8% visų gyventojų.

RU Rusijos Federacija

2022 m. Rusijos Federacijos gyventojų pasiskirstymas buvo toks:

Iš viso gyventojų	144 732 514	100%
Nepilnametis gyventojų	25 685 450	17,75%
Darbas amžius gyventojų	96 329 309	66,56%
Senyvo amžiaus gyventojų	22 717 755	15,70%

2051 m. darbingo amžiaus gyventojų skaičius sudarys mažiau nei 60 % visų gyventojų. Bendras gyventojų skaičius pasiekė piką 1994 m. – 148 932 648.

2050 m. pagyvenę žmonės sudarys 24,12 % Rusijos Federacijos gyventojų, o gyventojų senėjimo problema yra rimta. [Pasaulio banko pasaulinė statistika]

2 pav. [Pasaulio banko pasaulinė statistika]